- tuomžyg
- tuomžỹg adv. žr. tuožyg: 1. Gera mašynikė: tuomžỹg išspjauna išspaudas Plšk. Tuomžỹg du reikalus atlikau mieste Vdžg. Vilemas džiaugėsi kaip kūdikis, nėsa mistrienė jam tuomžyg žinią davė, kad ji žinanti, kur Anelė ėsanti LC1883,41. Taigi, kur dingo tie didieji ir tuomžyg kvaili patarinėjimai? I.Simon. Nuo saulės atsitolinant šluota ale vėl susimažina, o brenduolys tuomžyg vis eit didyn ir šviesyn Kel1881,183. Apie Kristų kaip karalių prarakaudamas Dovydas tuomžyg nurodo ant jo darbų ir uždavinių prš. 2. BzF191 Tuomžyg aš palikau paika Dov. Tuomžỹg taip pasiliko Gr. Ir tuomžyg tapė ji (neturtinga mergaitė) didžiai čestlyva nuo karaliaus per pačią priimta LMD(PrL). Tuomžỹg jį bemiegantį su kirviu užmušė į galvą Vlkš. 3. tuojau, iš karto: Eikšę! – Tuomžyg! Klp. Arklys tuomžỹg sukapo[ja] su dantim ėdesį Smln. Tuomžyg ir pečiai pradėjo žibėt, ir jis visas didžioj šviesybėj beesąs pasijutęs BsMtII133(Tlž). Kad kūdikis seilojas, reikia, kad kūma apsilanko, jai nenumanant peselėtą (nosinę) paimti ir tuom kūdikio seiles nušluostyti, – tad tuomžyg seilojimas perstoja LTR. Užvirto jis ant to sutvėrimelio taip smarkiai, jog susigriebęs peilį jį tuomžyg papjovė prš.
Dictionary of the Lithuanian Language.